- balkanizacija
- balkanizacija statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, reiškiantis didelės valstybės suirimą ir naujų mažų, nacionalistiškai nusiteikusių ir labai priešiškų viena kitai valstybių susiformavimą. Terminas atsirado iš Balkanų pusiasalio valstybių istorinės patirties 19 a., yrant Osmanų imperijai. Šiandien vartojamas daug plačiau ir nebūtinai Balkanų regiono politikai apibūdinti. Bijota, kad balkanizacija neištiktų 1991 suirusios Sovietų Sąjungos ir iš jos priespaudos išsivadavusios Vidurio Europos. Kai kuriuose regionuose – Kaukaze, Moldovoje – kilo tokio pobūdžio konfliktų, bet jie nebuvo tarptautinės katastrofos masto. Balkanizacija ištiko yrančią Jugoslavijos Federaciją, čia 1991–1999 neišvengta genocido ir masiškų žudynių; panaudojus išorinę karinę jėgą pavyko šiuos procesus sustabdyti. atitikmenys: angl. balkanization
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.